Pereiti prie turinio

Trnava

Koordinatės: 48°22′39″ š. pl. 17°35′18″ r. ilg. / 48.37750°š. pl. 17.58833°r. ilg. / 48.37750; 17.58833 (Trnava)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trnava
svk. Trnava
            
Trnava
Trnava
48°22′39″ š. pl. 17°35′18″ r. ilg. / 48.37750°š. pl. 17.58833°r. ilg. / 48.37750; 17.58833 (Trnava)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas Trnavos kraštas
Apygarda Trnavos apygarda
Įkūrimo data 1211
Meras Peter Bročka
Gyventojų (2015 m.) 65 596
Plotas 71,535 km²
Tankumas (2015 m.) 917 žm./km²
Altitudė 146 m
Pašto kodas 917 01
Vikiteka Trnava
Kirčiavimas Tr̃nava

Trnava – miestas vakarų Slovakijoje, 47 km nuo sostinės Bratislavos, Trnavos krašto administracinis centras.[1]

Pirmą kartą Trnava kaip maža gyvenvietė paminėta 1211 m. Estergomo arkivyskupo laiške. Trnava pirmoji iš Slovakijos miestų gavo miesto teises. Jas 1238 m. suteikė Vengrijos karalius Bela IV. XIII amžiuje mieste buvo pastatyta tuomet moderni tvirtovė. Šio miesto svarbą tuomet grindė faktas, jog čia Vengrijos karalius susitikdavo su kitų šalių karaliais. Miesto svarba dar labiau išaugo XVI amžiuje, kai nuo turkų bėganti Estergomo vyskupija persikėlė į Trnavą. Tuomet Bratislava tapo šalies sostine, o Trnava – religiniu centru. 1635 m. kardinolas Peteris Pazmanis įkūrė Trnavos universitetą (pirmąjį Vengrijoje), tačiau 1777 metais jis buvo perkeltas į Budapeštą.

Po Čekoslovakijos susikūrimo, Trnava tapo vienu iš pramonės centrų Slovakijoje.

Automobilių gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 metais PSA Trnavoje atidarė automobilių fabriką.

1978 m. mieste vyko 1978 m. pasaulio moterų rankinio čempionatas.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Trnava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 149 psl.