Pereiti prie turinio

Pernu

Koordinatės: 58°23′00″ š. pl. 24°30′00″ r. ilg. / 58.38333°š. pl. 24.50000°r. ilg. / 58.38333; 24.50000 (Pernu)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pernu
est. Pärnu
            
Pernu įsikūręs prie Pernu upės (2016.05.30.)
Pernu
Pernu
58°23′00″ š. pl. 24°30′00″ r. ilg. / 58.38333°š. pl. 24.50000°r. ilg. / 58.38333; 24.50000 (Pernu)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Estijos vėliava Estija
Apskritis Pernu apskritis Pernu apskritis
Gyventojų (2023) 40 269
Plotas 33,2 km²
Tankumas (2023) 1 213 žm./km²
Vikiteka Pernu
Kirčiavimas Pèrnu

lot. Peron, vok. Pernau, rus. Пернов

Pernu (est. Pärnu) – ketvirtas Estijos ir penkioliktas pagal dydį Baltijos valstybių miestas, jūrų uostas, apskrities centras.

Pernu yra pagrindinis Estijos Baltijos jūros pakrantės kurortas, turintis daug viešbučių, restoranų. Mieste yra ilgas smėlingas pliažas. Nuo 1996 m. miestas vadinamas Estijos vasaros sostine. Išvystyta lengvoji pramonė, maisto apdirbimas, medienos ir odos perdirbimas. Prie miesto yra Pernu oro uostas.

Pernu paplūdimyje (2014.07.08.)
Pernu Paplūdimio promenada iš paplūdimio viešbučio (2007.05.28.)

Apie 1251 m. Ozelio-Vikos vyskupas įkūrė Senąjį Pernu (lot. Peron, vok. Alt-Pernau, est. Vana-Pärnu). Šis miestas ilgai konkuravo su kitu šalia įsikūrusiu miestu ir galiausiai apie 1600 m. buvo sunaikintas. Netoliese 1251 m. miestą įkūrė ir Vokiečių Ordinas (vok. Embeke, vėliau Neu-Pernau, estiškai Uus-Pärnu). 1265 m. čia minima Ordino pilis. Pastarasis miestas, tuomet žinotas vokišku pavadinimu Pernau, priklausė Hanzos lygai ir buvo svarbus neužšąlantis Livonijos uostas.

Po Livonijos ordino žlugimo nuo XVI a. vidurio dėl miesto kovojo Lietuva, Lenkija, Švedija ir Rusija. Vykstant dinastiniam karui tarp Karolio IX ir Zigmanto Vazos 1600 m. Karolis IX išsilaipino Taline ir puolė Abiejų Tautų Respublikos teritoriją – Pernu ir Tartu. 1609 m. kovo mėn. Respublikai pavyko atkovoti Pernu, tačiau 1617 m. rugpjūčio 14 d. švedai vėl užėmė Pernu.[1] 1710 m., Šiaurės karo metu, tapo Rusijos imperijos dalimi ir tai buvo įtvirtinta 1721 m. pasirašyta Ništato taikos sutartimi. Pernu tapo Rusijos Vidžemės gubernijos dalimi. Miestas išaugo į didelį uostą ir XVIII amžiuje per jį buvo įvežama daugiau prekių nei per Talino uostą. Caro laikais, iki 1918 m., rusiškai vadintas Пернов.

1918 m. vasario 23 d. mieste iš „Endla“ teatro balkono viešai perskaityta Estijos nepriklausomybės deklaracija, kuri Taline buvo išplatinta kitą dieną.

1940 m. kartu su visa Estija okupuotas Sovietų Sąjungos, netrukus miestą paliko jo gyventojai vokiečiai. Nuo 1941 m. iki 1944 m. okupuotas Trečiojo Reicho, po to vėl užimtas Sovietų Sąjungos ir 1944–1991 m. buvo Estijos TSR dalimi.

Šiaurės karo metu 1699–1710 m. į Pernu buvo persikraustęs Tartu universitetas. Dabar Pernu veikia Tartu universiteto filialas (2004–2005 m. čia mokėsi 1000 studentų).

Išsidėstęs pietvakarių Estijoje, prie Pernu upės, kuri įteka į Pernu įlanką (Rygos įlankos dalis). Miestas turi apie trijų kilometrų ilgio smėlio pliažą prie šiaurinės Rygos įlankos dalies Baltijos jūroje.

1881 1897 1922 1934 1959 1970 1979 1989 2000 2009 2010 2011 2012 2017
12 966 12 898 18 499 20 334 22 367 50 224 54 051 53 885 45 500 44 024 44 083 39 728 40 401 40700
Pernu gyventojų tautinė sudėtis
Tautybė 2000 m. gyventojų surašymas 2011 m. gyventojų surašymas[2]
Gyventojų skaičius % Gyventojų skaičius %
Estai 36 112 79,37 33 000 83,07
Rusai 6 951 15,28 5 076 12,78
Ukrainiečiai 966 2,12 671 1,69
Suomiai 331 0,73 254 0,64
Baltarusiai 297 0,65 179 0,45
Iš viso 45 500 39 728

Ekonomika ir transportas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pernu yra lengvosios pramonės (maisto, gėrimų, odos apdirbimo) centras.[3] Per Pernu uostą, kuris yra Pernu upės žiotyse, išvežama didelė dalis Pernu regiono ir Pietų Estijos eksporto. Pernu uostas pastaraisiais metais tapo svarbiu regioniniu pietvakarių ir pietų Estijos uostu.

Per Pernu eina nacionalinis plentas 4 iš Rygos į Taliną, kuris yra europinės trasos 67 (Via Baltica, Praha – Helsinkis) dalis. Čia prasideda nacionalinis plentas 5, kuris veda į Rakverę. Miesto šiaurės vakaruose yra Pernu oro uostas. Iš Pernu į Taliną triskart per dieną kursuoja keleivinis traukinys.

Nuo XIX a. vidurio Pernu garsėja kaip poilsio vieta ir kurortas. Pirmosios maudyklos buvusios smuklės patalpose čia įrengtos 1838 m. Iš viso buvo 5-6 maudyklos su karštu jūros vandeniu vasarą ir sauna žiemą. Medinis maudyklų pastatas sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. 1927 m. toje pačioje vietoje pastatytas Pernu purvo maudyklų mūrinis pastatas.

Šiuo metu mieste veikia daug spa ir reabilitacijos centrų, viešbučių, konferencijų salių, golfo ir teniso aikštynų. Didžioji dalis turistų yra iš Suomijos, Švedijos ir Rusijos.

Tarp turistų lankomų objektų yra Elžbietos ir Kotrynos bažnyčios, Raudonasis bokštas, Ammende vila ir Talino (Revalio) vartai. Naujojoje koncertų salėje kiekvieną vasarą vyksta Davido Oistracho festivalis. Liepos mėnesį vyksta dokumentinių filmų festivalis Pärnu International Documentary Film Festival.

Miestai-partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stadionas (2016.09.24.)

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]