Pereiti prie turinio

Gruzijos TSR

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gruzijos TSR
საქართველოს საბჭოთა სოციალისტური რესპუბლიკა
Грузинская Советская Социалистическая Республика
Gruzijos TSR vėliava Gruzijos TSR herbas
Gruzijos TSR himnas
Gyvavimo laikotarpis 1921 m. vasario 25 d. - 1991 m. balandžio 9 d.
Valstybinė kalba gruzinų
Plotas 69 700 km²
Sostinė Tbilisis
Gyventojų skaičius 4 337 000
Gyventojų tankumas 128,2/km²
Valiuta rublis
Laiko zona UTC+3
Gruzijos istorija
Abchazijos | Pietų Osetijos
Diaochi, Kolchidė, Iberija
Lazika
Bizantijos, Sasanidų imperijos
Arminijos emyratas
Tao-Klardžetija, Abchazija, Heretija, Kachetija, Kartlija
Seldžiukų imperija
Sakartvelo karalystė
Mongolų imperija
Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija
Osmanų, Safavidų imperijos
Rusijos imperija
Gruzijos Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR
Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija

Gruzijos TSR (piln. Gruzijos Tarybų Socialistinė Respublika, gruz. საქართველოს საბჭოთა სოციალისტური რესპუბლიკა sakartvelos sabčota socialisturi respublika) - viena iš Tarybų Sąjungos narių, gyvavusi nuo 1921 iki 1991 m. Nuo 1991 m. balandžio 9 d. gyvuoja nepriklausoma Gruzijos Respublika. Nuo 1922 iki 1936 m. Gruzijos TSR buvo Užkaukazės TFSR dalimi. Ją panaikinus, nuo 1936 m. iki 1991 m. Gruzijos TSR buvo TSRS sąjunginė respublika. Gruzija buvo vienintelė tarybinė respublika, kurios konstitucijoje valstybine kalba buvo nustatyta tik gruzinų kalba.

Gruzijos TSR oficialūs ekonomikos augimo tempai buvo žemiausi Tarybų sąjungoje, bet pagal turimus namus ir mašinas gruzinai pirmavo[1], tad galima laikyti, kad Gruzija buvo geriausias gyvenimo sąlygas sukūrusia tarybine respublika. Čia klestėjo korupcija. Gruzijoje buvo daugiausiai iš tarybinių respublikų žmonių su aukštuoju ar specialiu aukštesniuoju išsilavinimu.[2]

  1. Gregory Grossman, ‘The "Second Economy" of the USSR’, Problems of Communism, vol. 26 no. 5, 1977, quoted from Cornell, Svante E., Autonomy and Conflict: Ethnoterritoriality and Separatism in the South Caucasus – Case in Georgia Archyvuota kopija 2007-06-30 iš Wayback Machine projekto.. Department of Peace and Conflict Research, Report No. 61. p. 149. University of Uppsala, ISBN 91-506-1600-5.
  2. Suny, Ronald G.; James Nichol, Darrell L. Slider (1996). Armenia, Azerbaijan, and Georgia. DIANE Publishing. p. 186. ISBN 0-7881-2813-2.